Ginučių piliakalnis

Ginučių piliakalnis stovi tarp ežerų ir miškų, vienoje gražiausių Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Tai senovinė aukštuma, iškilusi virš aplinkinių medžių ir vandens, o jos šlaitai gana statūs, todėl užlipti reikia fizinės ištvermės. Piliakalnio aukštis siekia apie 20 metrų, tačiau realiai jaučiasi kur kas daugiau, nes takas kyla nuolat į viršų, vingiuodamas per miško pakraštį ir atviras vietas.

Lipant į viršų, šlaitai vietomis tampa slidūs, ypač po lietaus, todėl žingsnius tenka dėlioti atsargiai. Vis dėlto kiekvienas metras aukštyn atneša vis platesnį vaizdą, o viršūnėje atsiveria plati panorama į aplinkinius ežerus, miškus ir kalvotas vietoves. Iš čia matyti ežerai, vingiuojantys keliai ir ramus Aukštaitijos kraštovaizdis, kuris atrodo tarsi iš senos nuotraukos.

Viršuje tvyro tyla, kurią tik retkarčiais pertraukia vėjas ar paukščių balsai. Tai vieta, kur galima atsisėsti ant žolės, atsikvėpti po kopimo ir pasimėgauti vaizdais, kurie atsiveria į visas puses. Piliakalnis nėra pritaikytas kaip modernus turistinis objektas, todėl čia išlikęs natūralus reljefas ir laukinė aplinka. Dėl to lipimas reikalauja šiek tiek jėgų, bet kiekvienas, pasiekęs viršūnę, supranta, kad pastangos buvo vertos.

Ginučių piliakalnis yra viena tų vietų, kur žmogus trumpam sustoja ir pajunta, kaip atrodo Aukštaitija iš aukštai. Tai paprastas, bet įspūdingas kalnas, kurio viršūnė leidžia pamatyti kraštą taip, kaip jį matė senieji gyventojai, kadaise čia įsirengę savo gynybinę vietą. Lipti verta, nes viršuje atsiveriantys vaizdai palieka įspūdį, kurio nepamiršti.