Sūraus vandens krokodilas - didžiausias iš šiuolaikinių roplių. Patinai gali užaugti daugiau nei iki 7 metrų ilgio ir pasiekti apie toną masės (o pagal kai kuriuos duomenis – net iki dviejų tonų). Skirtingai nei dauguma krokodilų, kurie renkasi gėlo vandens telkinius, šie krokodilai gyvena ir sūraus vandens aplinkoje: jūrose, mangrovių pelkėse, upių žiotyse, lagūnose. Yra žinomi atvejai, kai šiuos krokodilus aptiko vandenyje, kuris buvo dvigubai sūresnis už įprastą jūros vandenį.
Internete galima rasti daugybę kosmoso stebėjimo įrankių, tačiau ši svetainė išsiskiria savo paprastumu ir aiškumu. Ji pateikia vieną konkretų faktą – kiek astronautų šiuo metu yra kosmose, ir daro tai be jokių nereikalingų detalių ar sudėtingų meniu.
Didžiasalio apžvalgos bokštas – Ignalinos rajone netoli Rakštelių piliakalnio iškilusi metalinė, arkos formos konstrukcija, tapusi vienu iš ryškiausių Sirvėtos regioninio parko akcentų. Jo modernus, lenktomis linijomis suformuotas karkasas išsiskiria iš tradicinių medinių bokštų, o į viršų vedantys sraigtiniai laiptai pakelia lankytojus į maždaug 12,5 metro aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę.
Prie pat Sākos upės santakos su Dauguva, Jėkabpilyje, plyti išskirtinis ekologinis objektas – fitoremediacijos laukas, skirtas dirvožemio ir vandens valymui pasitelkiant augalus. Tai ne dekoratyvinė pieva ir ne parkas, o moksliškai prižiūrimas eksperimentinis plotas, kuriame augalai naudojami kaip natūralūs filtrai, gebantys sugerti teršalus ir atkurti užterštas teritorijas.
Neries slėnio kairysis krantas tarp Lazdynų tilto ir Vingio parko yra viena iš tų Vilniaus vietų, kur miestas trumpam atsitraukia ir leidžia upės slėniui kalbėti savo balsu. Čia einantis takas vingiuoja palei pačią Nerį – vietomis taip arti vandens, kad pakrantės gruntas atrodo nuolat slenkantis, o žingsnis į šoną galėtų baigtis įgriuva. Tai suteikia maršrutui laukinės, beveik neužbaigtos gamtos pojūtį.
Esplanados pelkių gamtos takas Daugpilyje – tai nedidelis, bet įspūdingas gamtos kampelis, kuriame žmogus gali pasijusti tarsi atsidūręs toli nuo miesto šurmulio. Takas vingiuoja per pelkėtą vietovę, kurioje gausu vandens augalijos, senų medžių ir atvirų pelkių plotų. Tai puiki vieta trumpam pasivaikščiojimui, fotografijai ar tiesiog ramiam pabuvimui su gamta.
Daugpilio miesto centrinis fontanas karštą vasaros dieną. Lauke +35°C karščio. Sunku susilaikyti neįšokus į šitą vėsų fontaną atsigaivinti 😏. Dėl didelio karščio žmonių beveik nėra, visi mirksta ežeruose.
Pirmą kartą tarpplanetinėje erdvėje 2013 m. liepos 19 d. Žemė buvo nufotografuota tą pačią dieną iš dviejų kitų Saulės sistemos planetų – vidinės planetos Merkurijaus ir žieduotojo dujinio milžino Saturno. Kairėje esančiame kadre Žemė – tai blyškiai melsvas taškelis šiek žemiau Saturno žiedų; nuotrauka padaryta robotinio kosminio zondo „Cassini“, tuo metu skriejusio aplink tolimiausią dujinį milžiną.
Pilies salos apžvalgos bokštas Jelgavoje – tai vienas naujausių ir įspūdingiausių miesto objektų, iškilęs Lielupės pakrantėje ir tapęs modernios, gamtai artimos architektūros simboliu. Šis 19 metrų aukščio statinys, pastatytas 2020 metais, išsiskiria tuo, kad yra visiškai medinis – nuo konstrukcijų iki išorinių elementų. Dėl to bokštas harmoningai įsilieja į Pilies salos kraštovaizdį ir sukuria natūralią, jaukią atmosferą lankytojams.
Jelgavos Švč. Trejybės bažnyčios bokštas – vienas ryškiausių miesto architektūrinių akcentų ir svarbus Latvijos kultūros paveldas. Nors pati bažnyčia Antrojo pasaulinio karo metu buvo visiškai sunaikinta, jos bokštas išliko ir šiandien atlieka naują, modernią funkciją – tapo kultūros, meno ir turizmo traukos vieta.