Mūsų žemėje vis dar labai daug neįmintų paslapčių. Viena iš keistų paslapčių - iš google maps (kosmoso) matomi kalnai kurių forma primena skeletus ir veidų kontūrus. Tai kalnai, kurių šešėliai sudaro taisyklingas paslaptingas formas. Ar tai gamtos kūrinys ar kažkokių ateivių palikimas (žinutė) iš kitų planetų ?
Krustpilio pilies bokštas – tai vieta, kur Jėkabpilis atsiveria visu savo grožiu. Užkopus į viršų, prieš akis išsiskleidžia plati Dauguvos upės juosta, senoji miesto dalis ir žaliuojantys pakrančių miškai. Ši vieta traukia tiek istorijos mėgėjus, tiek keliautojus, ieškančius ramių, įkvepiančių vaizdų.
Vingio parko tiltas – tai vantinis plieninis pėsčiųjų tiltas, jungiantis Žvėryną su Vingio parku ir kertantis Nerį. Įdomiausia yra tai, kad ant šio tilto bokšto (vertikalios vantus laikančios konstrukcijos) viršaus yra žmonių nupiešti grafičiai. Žmogus turėjo lipti vantu, rizikuoti savo gyvybe, kad nupieštų savo grafičius.
Iš viešbučio Latgola viršutinio aukšto restorano atsiveria tokie vaizdai, kad akimirkai pamiršti, jog esi miesto centre. Pro plačius langus matosi vingiuojanti upė, tolumoje banguojantys miškai, senoji Daugpilio architektūra ir plati miesto panorama. Restorane galima skaniai ir ramiai pavalgyti, pasimėgauti ramesne aplinka, pasigrožėti horizontu ir tiesiog atsipūsti. Tai vieta, kur vaizdas tampa patiekalo dalimi, o kiekvienas apsilankymas – mažas pabėgimas nuo kasdienybės.
Kernavė – tai vieta, kur Lietuvos istorija tampa ne pasakojimu, o patirtimi. Čia, tarp penkių įspūdingų piliakalnių, išsidėsčiusių virš Neries slėnio, kadaise klestėjo pirmoji Lietuvos sostinė. Šiandien Kernavė yra unikali erdvė, kurioje susilieja archeologija, kraštovaizdis ir kruopščiai atkurta viduramžių gyvenvietė, leidžianti pažvelgti į XIII–XIV amžiaus kasdienybę.
Vilniuje pakilęs Neries vanduo dar kartą priminė, kokia gyva ir nenuspėjama gali būti upė ankstyvą pavasarį. Pastarosiomis dienomis vandens lygis smarkiai šoktelėjo, todėl žemiau esantys krantinės šaligatviai atsidūrė po vandeniu. Įprasti pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutai ties Žvėrynu, Baltojo tilto prieigomis ir kitomis atkarpomis tapo nepraeinami ir nepravažiuojami dviračiais.
Olando kepurė – vienas įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Lietuvos pajūrio gamtos objektų. Tai 24–25 metrų aukščio moreninis skardis tarp Girulių ir Karklės, susiformavęs dar ledynmečio laikotarpiu, kai atsitraukiantis ledynas paliko stačius, į jūrą besileidžiančius šlaitus. Ši vieta išsiskiria nuolat kintančiu reljefu: Baltijos bangų mūša ir požeminiai šaltiniai kasmet ardo skardį, todėl čia dažnai matyti į jūrą nuvirtę medžiai ir slenkantys žemių lopai.
Vilnius vasaros naktimis atsiskleidžia visai kitu veidu — tylus, beveik tuščias, tarsi trumpam sustabdęs laiką. Miestas, kuris dieną pulsuoja žmonėmis ir judesiu, naktį tampa ramus, švelniai apšviestas ir nepaprastai estetiškas. Šviesos atsispindi languose, gatvės ištuštėja, o senamiesčio architektūra įgauna paslaptingą, beveik kino filmo atmosferą.
Latvijos Jėkabpilio krašte ant vaizdingos Taborkalns kalvos iškilęs Taborkalnio apžvalgos bokštas yra vienas naujausių ir įdomiausių regiono lankytinų objektų. Tai moderni metalinė konstrukcija, pastatyta tam, kad lankytojai galėtų iš aukštai pamatyti šio krašto panoramas.
Vilniaus žiema turi savitą ramybę, o geriausiai ją pajusti galima užkopus ant Gedimino pilies kalno. Iš čia atsiveria plati miesto panorama, kuri šaltuoju metų laiku įgauna visai kitą charakterį. Baltais stogais pasidabinęs Senamiestis atrodo lyg iš atviruko, o vingiuojanti Neries juosta primena sidabrinį kelią, vedantį per miestą.
4 mėnesius prieš
7 mėnesius prieš
1 metų prieš
Dabar svetainėje 196 svečiai ir narių nėra