Ludzos viduramžių pilies griuvėsiai – tai seniausios Latgalos regiono mūrinės tvirtovės liekanos, iškilusios ant kalvos tarp dviejų ežerų – Lielo Ludzas ir Mazo Ludzas. Iš čia atsiveria plati miesto ir vandens panorama, kuri šiandien yra viena gražiausių Ludzos vietų. Pilis stovi vos keliasdešimt kilometrų nuo Latvijos sienos su Rusija, todėl viduramžiais turėjo ypatingą strateginę reikšmę.
Pilis pastatyta 1399 m. Livonijos ordino iniciatyva, kaip rytinės sienos gynybinė atrama. Tai buvo trijų aukštų mūrinė tvirtovė, turėjusi šešis bokštus, tris vartus ir du priešpilius. Statybai naudoti lauko akmenys ir raudonos plytos, o dalis sienų dekoruota juodomis glazūruotomis plytomis – retu prabangos elementu to meto gynybiniuose statiniuose. Pilies teritorija užėmė apie 2 hektarus, o kalva, ant kurios ji pastatyta, iškilusi maždaug 18 metrų virš ežerų slėnio. Tai leido stebėti aplinkinius kelius ir vandens perėjas, o nuo viršaus šiandien atsiveria ramus ežerų peizažas ir senoji Ludzos miesto dalis.
Viduramžiais ši pilis saugojo Livonijos ordino rytinį pasienį nuo Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų išorės priešų. Ji buvo Rėzeknės fogto pagalbinė tvirtovė, skirta sulaikyti priešą, kol atvyktų papildomos ordino pajėgos. Priešpilyje veikė amatininkų dirbtuvės, buvo laikomos maisto atsargos ir įrengtas šulinys, todėl čia galėjo slėptis ir vietiniai gyventojai.
Per kelis šimtmečius pilį puolė Ivano Rūsčiojo kariuomenė, vėliau ją užėmė Lenkijos karaliaus Stepono Batoro pajėgos, o XVII amžiuje dėl Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos karų tvirtovė patyrė didelius nuostolius. Nuolatiniai gaisrai, artilerijos apšaudymai ir politiniai sukrėtimai palaipsniui silpnino pilies gynybinę galią. XVIII amžiuje ji galutinai prarado strateginę reikšmę ir nebuvo atstatyta – sienos pradėjo griūti, o mūrai liko nykti, kol virto romantiškais griuvėsiais, kuriuos matome šiandien.
Šiandien Ludzos viduramžių pilies griuvėsiai – tai istorinis paminklas, jungiantis Livonijos ordino gynybinę architektūrą su ramiu Latgalos ežerų kraštovaizdžiu. Tai vieta, kur viduramžių sienos susilieja su vandens ir miesto panorama, o istorija tampa gyva kiekviename akmens lūžyje.
1. Prisiimti visą atsakomybę už pateiktą komentarą.
2. Naudoti šią funkciją tik teisėtais tikslais.
3. Neskelbti šmeižikiškų, įžeidžiančių, rasistinių, seksistinių, grasinančių, vulgarių, nepadorių, neapykantą kurstančių ar kitaip netinkamų komentarų arba neskelbti komentarų, kurie bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu arba užtraukia civilinę atsakomybę.
4. Neskelbti ir nepadaryti prieinamos jokios medžiagos, kuri yra saugoma autorių teisių, prekės ženklo ar kitų nuosavybės teisių, be aiškaus autorių teisių, prekės ženklo ar bet kurios kitos nuosavybės teisės savininko leidimo.
5. Pats įvertinti bet kokios nuomonės, patarimo ar kitokio turinio tikslumą.